STR 2.07.01:2003

9 priedas

PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ DEBITO APSKAIČIAVIMAS

1. Pastatų paviršinių (lietaus) nuotekų debito apskaičiavimas

Skaičiuotinis paviršinių (lietaus) nuotekų debitas nuo plokščio (nuolydžio iki 0,015) stogo gali būti apskaičiuojamas taip:
, l/s,
kai: F – stogo plotas, m²; I₂₀ – kartą per metus pasikartojančio 20 min trukmės lietaus intensyvumas, l/(s·ha), apskaičiuojamas pagal 2.2 p. Šio lietaus intensyvumo Lietuvos Respublikoje izolinijos nurodytos Reglamento 10 priede.

Skaičiuotinis paviršinių nuotekų debitas nuo šlaitinio (nuolydžio, didesnio kaip 0,015) stogo gali būti apskaičiuojamas taip:
, l/s,
kai I₅ – kartą per metus pasikartojančio 5 min trukmės lietaus intensyvumas, l/(s·ha), apskaičiuojamas pagal 2.2 p., imant T = 5 min.

2. Lauko paviršinių (lietaus) nuotekų debito apskaičiavimas

2.1. Lauko paviršinių (lietaus) nuotekų debitas apskaičiuojamas pagal formulę:

, l/s,

kai: I – lietaus intensyvumas (l/s·ha), apskaičiuojamas pagal 2.2 p.; F – skaičiuotinis nuotėkio baseino plotas (ha), pagal 2.4 p.; C_vid – vidutinis svertinis nuotėkio koeficientas, apskaičiuojamas pagal 2.6 p.

2.2. Lietaus intensyvumą galima apskaičiuoti iš lygties:

, l/(s·ha),

kai: A, B, c – lietaus parametrai, priklausantys nuo vietos geografinių – klimatinių sąlygų ir nuotakyno ištvinimo retmens dydžio; T – lietaus trukmė, min, nustatoma pagal 2.5 p.

Pagal Lietuvos meteorologinių stočių duomenis nustatytos lietaus parametrų reikšmės teikiamos Reglamento 10 priede. Jei projektuojamas objektas yra vietovėje, kuriai parametrai A, B ir c nenurodyti, tai lietaus intensyvumas apskaičiuojamas interpoliavimo būdu, pagal artimiausių (nurodytų 10 priede) miestų duomenis.

Interpoliavimo būdu reikia apskaičiuoti lietaus intensyvumą ir tuo atveju, kai pasirenkamas kitoks, nei nurodytieji 10 priede, nuotakyno ištvinimo retmuo.

2.3. Nuotakyno ištvinimo retmens reikšmė parenkama, atsižvelgiant į lietaus ar mišriojo nuotakyno tiesimo sąlygas ir padarinius liūčių, kurių intensyvumas didesnis negu skaičiuotinio lietaus, iš 1 ir 2 lentelių.

Projektuojant lietaus nuotakyną prie objektų, kurių užtvindymas sukeltų didelius nuostolius (pvz., požeminių geležinkelių, geležinkelio stočių, požeminių garažų, perėjų ir pan.), nuotakyno ištvinimo retmens reikšmę reikia imti ribinę, nurodytą 3 lentelėje.

Apskaičiuojant debitą pagal ribinius nuotakyno ištvinimo retmenis, nurodytus
3 lentelėje, reikia atsižvelgti į nuotėkio dalį, galinčią nutekėti gatvių važiuojamąja dalimi. Gatvių nuotėkio apskaičiavimuose, srauto gylis neturi viršyti šaligatvio aukščio, kad nebūtų užtvindyti šalia gatvių esantys rūsiai ir pusrūsiai.

9.1 lentelė. Gyvenviečių nuotakyno ištvinimo retmuo p (metais)

Nuotakų tiesimo sąlygos		Nuotakyno ištvinimo retmuo p, metais
Vietinės reikšmės gatvės	Magistralinės gatvės
Palankios ir vidutinės	Palankios	0,5–1
Nepalankios	Vidutinės	1–2
Ypač nepalankios	Nepalankios	2–5
–	Ypač nepalankios	3–10

PASTABOS: 1. Palankiomis lietaus nuotakyno įrengimo sąlygomis laikomos šios:

– nuotėkio baseino plotas ne didesnis kaip 150 ha, paviršius plokščias, vidutinis paviršiaus nuolydis neviršija 0,005;

– nuotakas tiesiamas šlaito viršuje, ne toliau kaip 400 m nuo vandenskyros.

2. Vidutinėmis lietaus nuotakyno įrengimo sąlygomis laikomos šios:

– baseino plotas didesnis kaip 150 ha, paviršius plokščias, vidutinis paviršiaus nuolydis didesnis nei 0,005;

– nuotakas tiesiamas žemutinėje šlaito, kurio nuolaidumas ne didesnis kaip 0,02, dalyje, tačiau baseino plotas neviršija 150 ha.

3. Nepalankiomis nuotakyno įrengimo sąlygomis laikomos šios:

– nuotakas tiesiamas žemutinėje šlaito dalyje, baseino plotas viršija 150 ha;

– nuotakas tiesiamas stataus (vidutinis nuolydis virš 0,02) šlaito apačioje.

4. Ypač nepalankiomis nuotakyno įrengimo sąlygomis laikomos šios:

– nuotakynu tekinamos nuotekos iš daubos.

9.2 lentelė. Pramonės įmonių teritorijų nuotakyno ištvinimo retmuo p, metais

Trumpalaikio nuotakyno ištvinimo padariniai	Nuotakyno ištvinimo retmuo p, metais
Technologiniai procesai:
sutrinka	0,5–1
nesutrinka	1–2

PASTABA. Įmonėms, esančioms dauboje, nuotakyno ištvinimo retmenį reikia apskaičiuoti, atsižvelgiant į ištvinimo žalą ir nuotėkio kaupimo galimybes, arba imti ne mažesnį kaip 5 metai.

9.3 lentelė. Ribiniai nuotakyno ištvinimo retmenys p, metais

Baseino pobūdis	Ribinis nuotakyno ištvinimo retmuo p, metais, kai lietaus nuotakyno tiesimo sąlygos:
	palankios	vidutinės	nepalankios	ypač nepalankios
Kvartalų teritorijos ir vidutinės reikšmės gatvės	10	10	25	50
Magistralinės gatvės	10	25	50	100

2.4. Skaičiuotinis nuotėkio baseino plotas yra tas, iš kurio lietaus vanduo suteka į skaičiuojamą nuotaką.

Jei nuotėkio baseino plotas viršija 300 ha, skaičiuotinis plotas gaunamas dauginant tikrąjį plotą iš mažinančio daugiklio h, įvertinančio netolygų lietaus intensyvumo pasiskirstymą baseine. Daugiklio η reikšmės apskaičiuojamos taip:

,

kai F – tikrasis nuotėkio baseino plotas, ha.

2.5. Skaičiuotinė lietaus trukmė imama lygi laikui, per kurį lietaus nuotekos atiteka nuo tolimiausio nuotėkio baseino taško iki skaičiuojamo skerspjūvio, ir apskaičiuojama taip:

, min,

kai: t_kon – paviršinio koncentravimosi trukmė, imama lygi laikui, per kurį išlytas vanduo koncentruojasi į sroveles ir teka teritorijos paviršiumi arba vietiniais kvartalo nuotakais iki gatvės, min. Paviršinio koncentravimosi trukmė apskaičiuojama arba imama tokio dydžio: gyvenamuosiuose rajonuose be požeminio kvartalinio lietaus nuotakyno – 5–10 min, su požeminiu kvartaliniu nuotakynu – 3–5 min. Skaičiuojant požeminį kvartalinį lietaus nuotakyną, paviršinės koncentracijos laikas imamas 2–3 min;

t_l – laikas, reikalingas lietaus nuotekoms nutekėti gatvės lataku iki artimiausio lietaus šulinėlio, apskaičiuojamas taip:

, min,

kai: l_l – latako ar jo atkarpos ilgis, m; v_l – skaičiuotinis lietaus nuotekų tekėjimo gatvės lataku greitis, m/s, (priklausomai nuo gatvės nuolydžio imamas 1–3 m/s). Jei kvartale yra požeminis lietaus nuotakynas, tai t_l = 0;

t_v – laikas, per kurį lietaus nuotekos atiteka nuotakynu iki skaičiuojamo skerspjūvio; apskaičiuojamas taip:

, min,

kai: l_v – skaičiuotinės lietaus nuotakyno trasos barų ilgiai, m; v_v – lietaus nuotekų tekėjimo greičiai šiuose nuotakyno baruose, m/s.

2.6. Vidutinis svertinis nuotėkio koeficientas C_vid apskaičiuojamas pagal formulę:

,

kai: C_i – būdingų nuotėkio baseino paviršių nuotėkio koeficientai. Kai kurių paviršių nuotėkio koeficientų ribinės reikšmės nurodytos 4 lentelėje;

F_i – tam tikromis paviršiaus savybėmis pasižyminti (jai priskiriamas nuotėkio koeficientas C_i) nuotėkio baseino dalis, ha;

F – skaičiuotinis nuotėkio baseino plotas, ha.

9.4 lentelė. Paviršinio nuotėkio koeficientai

Paviršiaus tipas	Paviršinio nuotėkio koeficientas C *
Asfaltas ir betonas	0,70–0,95
Akmenų grindinys	0,70–0,85
Stogai	0,75–0,95
Suplanuoti grunto paviršiai (žaliosios vejos):
kai vejos pagrindas priesmėlis ir:
nuolydis iki 2 procentų nuolydis 2–7 procentai nuolydis didesnis kaip 7 procentai	0,05–0,10 0,10–0,15 0,15–0,20
kai vejos pagrindas priemolis ir:
nuolydis iki 2 procentų nuolydis 2–7 procentai nuolydis didesnis kaip 7 procentai	0,13–0,17 0,18–0,22 0,25–0,35

* PASTABA. Didesnės reikšmės atitinka didesnį nuotakyno ištvinimo retmenį.

2.7. Skaičiuotinis paviršinių (lietaus) nuotekų debitas nustatomas atsižvelgiant į lietaus nuotakyno kaupiamąją gebą ir spūdinį tekėjimą tvinstančiame nuotakyne:

, l/s,

kai: Q_lt – lietaus nuotekų debitas, apskaičiuojamas pagal 2.1 p.;  – koeficientas, įvertinantis kaupiamąją gebą ir spūdinį tekėjimą.

Mažesnio nei 0.01 nuolydžio vietovėse β = 0,7; kai vietovės nuolydis nuo 0,01 iki
0,03 – β = 0,8; didesnio nei 0,03 nuolydžio vietovėse β = 1,0. Jeigu lietaus nuotakyne yra nuo 4 iki 10 barų,  reikšmė gali būti sumažinta 10%, kai barų mažiau kaip 4, galima sumažinti 15%.

2.8. Apskaičiuojant paviršinių (lietaus) nuotekų debitą iš didesnio kaip 50 ha baseino su skirtingu užstatymu arba paviršiaus nuolydžiu, reikia apskaičiuoti būdingų baseino dalių lietaus nuotekų debitus ir didžiausią jų laikyti skaičiuotiniu. Jeigu skaičiuotinis debitas tam tikrame lietaus nuotakyno bare gaunamas mažesnis, negu buvo apskaičiuotas aukštutiniuose nuotakuose, baro debitą reikia prilyginti didžiausiai aukštutinių nuotakų debitų reikšmei.

Žalieji plotai, kuriuose neįrengtas paviršinis ar požeminis lietaus nuotekų šalintuvas, neįtraukiami į nuotėkio baseino plotą ir neįvertinami apskaičiuojant nuotėkio koeficientą C. Tačiau kai žaliųjų plotų paviršius nuotakus link gatvių ar teritorijų su nelaidžia danga ir įrengtu lietaus nuotakynu ir nuolydis yra 0,008–0,01 ar dar didesnis, tai į skaičiuotinį nuotėkio baseino plotą reikia įtraukti 50 – 100 m pločio ruožą.

Apželdinti plotai (pvz., vejos, gatvių važiuojamąsias dalis skiriančios juostos), esantys kvartalų viduje, turi būti įvertinami apskaičiuojant nuotėkio baseino plotą ir baseino paviršiaus nuotėkio koeficientą C.

________________

STR 2.07.01:2003

10 priedas

LIETUVOS TERITORIJOS LIETAUS INTENSYVUMO PARAMETRAI

Miestas	Parametras	Nuotakyno ištvinimo retmuo p, metais
		20	10	5	2	1	0,5	0,33
BIRŽAI	A	6760	4195	5124	4288	2349	2249	1374
	B	15	11	19	15	10	15	9,6
	c	32,00	42,00	8,8	-19,00	-4,1	-7,5	-1,7
DOTNUVA	A	21553	13125	7812	6305	3500	1668	1213
	B	66	50	29	26	15	7,4	8,2
	c	-47	-18	-13	-24	-11	-2,5	0
DŪKŠTAS	A	39809	4594	7434	2629	2280	2115	1975
	B	116	26	32	12	12	15	18
	c	-114	38	-18	5,5	2,6	-1,7	-5
KAUNAS	A	3221	2608	2780	2878	2788	2051	1815
	B	3,6	3,5	7,7	10,6	12	12	14
	c	17	17	6,5	-1,4	-6,1	-2,6	-2,9
KLAIPĖDA	A	2052	2528	2019	2014	2260	1412	1326
	B	-0,1	5,3	4,5	6,9	11	8,4	10
	c	25	15	17	7,7	-1,2	3,5	1
KYBARTAI	A	4818	4953	8770	2869	2070	1487	1013
	B	6,3	7,1	24	7,5	5,6	5,4	3,5
	c	10,5	1,1	-42	-7,2	-4,2	-1,6	1,6
LAZDIJAI	A	23196	22441	12798	4026	2670	1556	1843
	B	56	65	46	16	11	7,1	12,5
	c	-113	-99	-61	-12,5	-6,5	0,7	-5,5
LAUKUVA	A	27606	20693	10552	2423	2620	1895	1295
	B	63	57	30	6,5	13	14	9,5
	c	-91	-70	-57	1,3	-4,9	-1,3	0,4
PANEVĖŽYS	A	21166	6146	7807	5188	2804	2016	1734
	B	43	12	25	20	13	11	12
	c	-107	-10	-25	-16	-1,4	-4,8	-5,1
ŠIAULIAI	A	10688	5374	6094	4078	2225	2665	2044
	B	26	13	20	14	8	18	16
	c	-31	2,8	-18	-15	-2,6	-12	-9,1

TELŠIAI	A	5967	1834	3695	2496	2422	1601	1464
	B	11	0,5	12	8,7	11	9,3	12
	c	36	54	8	10	1,4	1,9	1,1
UTENA	A	8096	11636	14382	2864	2363	1594	1515
	B	20	34	44	8,7	12	9,3	12,0
	c	-15	-42	-77	-3,5	-1,8	-0,8	-2,7
VĖŽAIČIAI	A	24694	17882	9824	8097	2138	1539	1337
	B	56	41	27	32	9,0	9,6	10
	c	-76	-57	-25	-30	3,9	4,7	3,0
VILNIUS	A	3236	4419	5835	5895	4616	2480	1712
	B	0,4	8,0	17	22	21	15	12
	c	30	17	-0,8	-22	-21	-7,6	-2,6

10.1 paveikslas. Kartą per metus pasikartojančio 20 minučių trukmės lietaus intensyvumo l/(s·ha) pasiskirstymas Lietuvos Respublikoje

______________